- krankis
- kránkis sm. (1) 1. kranklys, juodvarnis: Kránkiai susimetė į juodalksnynę, rytais lermas kela, neleida miegoti Užv. 2. Ps kosulio liga, bronchitas. 3. scom. sudžiūvęs, aukštas žmogus: Čiauškėnė kránkis, matyti, vėlek par dirvas styplena Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.